- maknotas
- 2 ×maknótas, -a (brus. мaxнaты) adj. (1) 1. plaukuotas, gauruotas: Atėjo maknótas žmogus (nenusikirpęs, nenusiskutęs) Gs. Koks maknótas tavo vaikas – galva apžėlus, gauruota! Brt. Maknota uodega Lp. Uogos maknotos viršuj, maknas viršuj turi SD107. ^ Nebūsi maknotas – nebūsi bagotas LTR(Rk, Mrk). 2. išsišakojęs, išlapojęs, tankiai suaugęs, vešlus: Tai maknótas medis – net saulė neperšviečia Lš. Dailios eglaitės: neišbėgusios, tokios maknótos Vl. Parnešk kelias maknótas eglišakes apdėti lovelėms, kad vištos nekastų Vdžg. Iš tokių maknótų šakų galima gerą šluotą surišti Slv. Rožė maknóta, t. y. aplipusi lapais, šakomis J. Gal pamėžei, kad jurginai toki maknóti? Kč. Jei, sėjant javus, debesys kupstuoti, tai varpos bus maknotos LTR. Jei medžių šaknys labai maknótos, greitai prigyja Brt. | Kai kurių arklių karčiai labai maknóti būva Snt. Tai skaros kutai maknóti! Grš. 3. prk. kuris stipraus kūno sudėjimo, raumeningas: Tas vyras gali būti tvirtas: didumo nedidelis, bet maknótas Jd. Viktoras drūčiausias apylinkėje vyras: taip sau aukštas, stambus, maknótas Žvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.